| Culture news
|  | |
|
 |
|
| Interface
|  | |
|
|
| Contacts
| | |
|
|
| Copyright
| | |
|
|
| Counters |  | |
|
|
|
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokslo ir technikos naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Kiek didelÄ— Visata, kurioje mes gyvename? Žinome, kad jai, ko gero, yra 13,7 mlrd. metų. Tad, iÅ¡ pirmo žvilgsnio, neturÄ—tume tikÄ—tis iÅ¡vysti objektų, esanÄių toliau nei 13,7 mlrd. Å¡viesmeÄių. TaÄiau tai netiesa. Naujų matematinių skaiÄiavimų duomenimis, kosminÄ— erdvÄ— yra 250 sykių didesnÄ— už regimÄ…jÄ… VisatÄ….
Technologyreview.com teigiama, kad fotonai kosminÄ—s kilmÄ—s mikrobangų fonu iki ŽemÄ—s yra įveikÄ™ solidžius maždaug 45 mlrd. Å¡viesmeÄių. Vadinasi, Visatos skersmuo gali bÅ«ti mažiausiai 90 mlrd. Å¡viesmeÄių.
TaÄiau tai nÄ—ra didžiausias tikÄ—tinas Visatos dydis. MÄ—gindami nustatyti Visatos iÅ¡linkį ir dydį, kosmologai taiko įvairius matematinius duomenų analizÄ—s modelius. Kokia yra Visatos forma – plokÅ¡Äia ar sferiÅ¡ka, baigtinÄ— ar begalinÄ— – mokslininkai tik spÄ—lioja.
Oksfordo universiteto kosmologui Mihranui Vardanjanui (Mihran Vardanyan) su kolegomis pavyko tai, kas akivaizdu, taÄiau gana keblu: pritaikÄ™ sudÄ—tingÄ… matematinį modelį (Bajeso vidurkio modelį – angl. k. „Bayesian model averagingâ€), jie iÅ¡vedÄ— rezultatų, gautų pritaikius ankstesnius analizÄ—s metodus, vidurkį. Kad ir kaip paradoksaliai skambÄ—tų, Bajeso vidurkis yra sudÄ—tingas, taÄiau jis supaprastina kitų sudÄ—tingų modelių rezultatus.
Ir koks gi tas gautasis rezultatas? TyrÄ—jai apskaiÄiavo, kad Visatos iÅ¡linkis yra griežtai susietas su verte, artima nuliui, o tai reiÅ¡kia, kad Visata, tikÄ—tina, yra plokÅ¡Äia. Be to, ji yra 250 sykių didesnÄ— nei jos vaizdÄ… yra perteikÄ™s orbitinis teleskopas „Hubble“.
Å altinis: www.technologijos.lt
|
|
|
Į viršų
|
